Straipsniai

Ištrauka iš portalo „Delfi“ straipsnio „Kalėdos su mirusiaisiais“

Eidamas per kapines, 27 metus akmentašiu dirbantis Gintaras Bradauskas nežiūri Petras, Stepas ar Anzelmas palaidotas – jo dėmesį atkreipia įdomesni antkapiai, gražesnis akmuo, skulptūra. Kalbėdamas apie išsiskiriančius kapus įmonės „Brada“ savininkas mini ne tik mokslo, kultūros, bet ir nusikalstamo pasaulio autoritetų antkapius: Boriso Dekanidzės palaidojimo vietoje stūksančią koloną su jo bareljefu, čigonų baronui „per visą ūgį su kolonomis atlietą memorialą“, Saltoniškių kapinėse „iš balto akmens ištašytą „britvą“ ir nutrūkusį kelią“ – paminklą autoįvykyje žuvusiam jaunuoliui. „Kai kur puolama į kraštutinumus, nors mane, kaip gamintoją, labiau žavi minimalistinės, bet meistriškai sutvarkytos kapavietės, kai praeinant pro šalį dėmesys nukrypsta ne į patį paminklą, o į užrašą, kas palaidota. Kai visko yra tik tiek, kiek reikia – nei pridėsi, nei atimsi“, - sakė G. Bradauskas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaledos-su-mirusiaisiais.d?id=63511406

Ištrauka iš dienraščio „Respublika“ straipsnio „Pasivaikščiojimas po kapines“

Paminkluose - minimalizmas

Akmentašio specialybę pasirinkęs ir dvidešimt trejus metus paminklus meistraujantis Gintaras BRADAUSKAS pastebėjo, kad rajonuose yra labiau populiarūs dideli paminklai su išmargintais šventųjų portretais, tuo tarpu miestiečiai labiau nori konkretizuotų, prabangiai minimalistinių antkapio puošmenų. Paminklus gaminančios įmonės “Brada” savininkas pats kuria paminklų dizainą, neretai klientai ir patys atsineša parodyti pavyzdžių iš žurnalų ar nuotraukų.

Prašymų jis sulaukia įvairiausių: mirusiems kompozitoriams ant paminklų iškalti natas, lakūnams - lėktuvėlius, o bitininkams - bitutes ir pan. Tačiau šioje srityje kyla ir nesusipratimų - kas pasakys, kad paminkle tikrai bus iškalta bitutė, o ne kamanė ar vapsva? Jam tenka įgyvendinti ir labai keistų, perdėtai romantiškų užsakymų: “Išsirinkusi paprastos formos paminklą moteris paprašė iškalti šiaurinę žvaigždę, kurios spinduliai eitų per visą paminklą ir kristų ant krentančios gulbės plunksnos. O skersai paminklo turėjo būti užrašas su jos parašu. Tokiu atveju žmogų mėgini įtikinti, kad toks sprendimas yra šiek tiek keistokas, tačiau vis tiek priimi užsakymą ir stengiesi jį įgyvendinti. Paskui, būna, ir pasako: “Viskas padaryta gerai, bet vis tiek jūs esate šiek tiek neteisus ir kaltas. Jūs nesuradote žodžių mane įtikinti, kad tai yra neteisingas sprendimas”.

Nuotraukos nėra blogai

Maždaug 15-20 proc. klientų pageidauja, kad ant paminklo puikuotųsi ir mirusiojo nuotrauka, tačiau tik nedaugelis įgyvendina šį sumanymą. Jis tik stebisi prašomas iškalti vestuvines nuotraukas. Klientams meistras paaiškina, kurios nuotraukos tinka kalti ant paminklo, o kurios - ne. Anot jo, ant granito paminklų kalamos nuotraukos nėra blogai: “Ant granito kokybiškai iškalti paveikslas arba nuotrauka yra amžini. Tai geresnis sprendimas, nei pritvirtintas svetimkūnis, t.y. metalo keramikos pluoštas, kuris iškart išsiskiria iš konteksto”.

G.Bradauskas stebisi, kad pastaraisiais metais, kurie dar vadinami kriziniais, dingo vidurinis klientų sluoksnis, kuris užsisakydavo 4-6 tūkst. litų vertės paslaugas. “Dabar klientas arba ieško pigiausio paminklo vos už 500 litų, arba tam skiria 8-20 tūkst. litų ir daugiau”, - nenustoja stebėtis paminklų meistras.

Kai kurie žmonės iš anksto kapinėse užsiima sau vietą, dažniausia šalia artimųjų. Kai kurie netgi ant paminklo išsikala savo vardą, pavardę ir gimimo datą. Paminklų meistras į tokius žmones žiūri tolerantiškai: “Man tik būna keista, kai žmonės ant paminklo užrašo savo mirties skaičius. Kita vertus, jie daro šiokią tokią klaidą, nes vėliau išsikviesti dailininką į kapines vien tam, kad prirašytum tą vieną mirties skaičiuką, yra sunkiau, negu prašyti iškalti abi žmogaus gimimo ir mirties datas”, - paaiškina jis.   Paminklų tendencijos    Šventųjų portretų, paveikslų ar visokių širdelių kalimo era baigėsi, dabar vyrauja klasikinių formų, estetiškai tvarkingi paminklai, reikalaujantys kuo mažesnės priežiūros. Padaugėjo standartinių formų paminklų, atvežamų iš Kinijos - tai lemia mažesnės tokių paminklų kainos. Taip pat dingo ir obeliskai su kryžiais, per metus pasitaiko tik vienas kitas interesantas. Pradedama labiau rinktis spalvotus akmenis - raudoną, rudą, pilką, violetinį, melsvą ar žalsvą granitą. Tačiau jis yra brangesnis. Pvz., Vokietijoje iki 10 proc. yra juodų paminklų, visi kiti yra šviesūs ir spalvoti.
Kapai apipavidalinami taip, kad reikalautų kuo mažiau priežiūros - apželdinama ir pasodinamas viena kita gėlytė ar krūmelis. Žiūrima, kad lankantysis kapus nesusiteptų drabužių ir batų.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"  daugiau....

 

 

 

 
© 2009 Brada. Visos teisės saugomos
Turite klausimų?